Jonalaukio kaimo turizmo sodybą ir Gaveikėnus skiria nedidukas miško plotelis. Juos pravažiuojate nuo Ignalinos sukdami link Ginučių, arba praplaukiate irkluodami Dringiu. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas jau 1373 metais.

 

   Žygeivis K.Čeponis rašė, kad Bortkevičiai-XVIII-XX a. valdė Kazokinės (Ignalinos ap.) ir Paliesiaus (Mielagėnų ap.) dvarus. Vėliau nupirko ir Jonapolio (Jonalaukio) palivarką ir Gaveikėnų kaimą bei malūną (Kazokinės Bortkevičiai). Plati Bortkevičių giminė XVIII-XIX a. valdė nemažai dvarų Ašmenos apskrityje. Manoma, kad ši giminė kilusi iš Lietuvos bajorų (Bartkaus). Vincentas Bartkevičius gimė 1776 m. Paliesiuje, buvo 1794 m. ir 1831 m. sukilėlių vadu.

 

   XIX amžiuje malūnas priklausė Kaminskiui (Vidiškių dvaro ir Ignalinos palivarko savininkui ), vėliau-Romanovičiui, pagaliau Subačiams, valdžiusiems keletą malūnų.

 

  Gaveikėnai- tipiškas aukštaitiškas gatvinis kaimas. Kaimas priklauso Palūšės bažnyčios parapijai, todėl jo žmonių gyvenimas tampriai susietas su kitų parapijiečių gyvenimais. Seniau būdavo labai gražūs šv. Lauryno atlaidai Palūšės bažnyčioje. Kiekvienas kaimas atvykdavo atskira procesija, kiekvienas kaimas puošdavosi savitais rūbais, turėjo savo „delegacijos“ skiriamuosius ženklus.

 

  Šalia kelio-senasis Gaveikėnų kaimo kryžius. Jį 1948 m. savo dukrai pastatė Juozapas Čeponis (gim. 1886 m.). Graudi ir daugeliui šiandienos jaunuolių jau nesuvokiama jo pastatymo priežastis. Šiandien atrodytų keistokai, bet mergina eidama bažnyčion į Palūšę apsimovė kojines ir jas stropiai užveržė guma. Į bažnyčią jaunimas (merginai buvo 16 metų) eidavo būriu, ir mergina, matyt, pasigėdijo atpalaiduoti gumą. Gumai stipriai užveržus kraujagysles, koja vėliau pradėjo gangrenuoti. Gaspadorius buvo pasiturintis, bet nepadėjo nei Vilniaus gydytojai…J.Čeponio dukra mirė nuo kraujo užkrėtimo. Prieš pora metų kryžius pašventintas iš naujo. 

    Šiame kaime gimė įžymus Lietuvos tapytojas Jonas Čeponis. Jo artimieji sodybą gražiai sutvarkė.

 

    Labai patraukli ir iš Vilniaus į gimtinę sugrįžusių Augulių sodyba. Mieste pagyvenę žmonės sugebėjo naujai pamatyti senuosius kaimo rakandus, juos surinko, išvalė ir įkūrė muziejėlį. Čia apsilankę susipažinsite su kaimo buities rakandais, pvz. iš arklio uodegos ašutų pintu valu, dumplėmis, kitais ūkio padargais. Guvioji šeimininkė p. Aldona pademonstruos savo sukurtus stilizuotus lietuviškus kostiumus, o jei pageidausite – jais persivilkę galėsite suorganizuoti fotosesiją grėbdami šieną ar iš senovinio šulinio semdami vandenį, o gal brikelyje?... Šeimininkės namuose-laimės suolas. Jei patiksite, būtinai pasiūlys ant jo pasėdėti. Tik neužmirškite ir tyliai pagalvoti – ko labiausiai norėtumėte…būtinai išsipildys!

 

    Pietrytinėje kaimo dalyje, pamiškėje, prie Palaukinio upelio, netoli kelio Ignalina-Ginučiai vienas iš šešių Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančių vandens malūnų, garsėjusių savo velniais. Šaltiniai pasakoja, kad malūnas statytas 1800 m. . Pokario metais malūne šeimininkavo Švenčionių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, nuo 1953 m. kolūkis „Aušra“, nuo 1958 m. Ignalinos žuvininkystės ūkio specialistai, kurie nepasižymėjo rūpestingumu. Už išsaugotą senovinį inventorių visi dėkojo 1975 m. į Ignalinos žuvininkystės ūkį atvykusiam dirbti sumaniam direktoriui A.Bagdonavičiui. 1977 m. pastatas buvo suremontuotas, jame įrengta poilsinė. 1978 m. jau rekonstruotas Gaveikėnų malūnas įtrauktas į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.  Valstybė šį paminklą saugo kaip technikos elementų turintį istorijos paminklą. 1993 m. dar buvo likusios atskiros technikos dalys. Prie galinio fasado buvo dengta turbina, pirmame malūno aukšte-girnos ir du grūdų piltuvai, boksas, o rūsyje-krumpliaratis. Poilsinė viliojo savo kriokliu ir galimybe (išsipirkus leidimą) supančiuose tvenkiniuose pagauti didelę žuvį...

 

    Apylinkių gyventojai pasakojo, kad Gaveikėnų malūne gyvenęs visoje apylinkėje garsus ir piktas velnias Abisinas. Negana to-jį lankydavę ir tokio paties plauko draugužiai. Velnias Abisinas, jo draugai ir tarnai mėgdavę pažvejoti greta esančiame tvenkinyje. Pasiklausęs žmonių, tautodailininkas Teofilis Patiejūnas porą velniūkščių išdrožė malūno prieangiui papuošti, paties velnio Abisino atvaizdą Lūšių ežero pakrantės skulptūrų take įamžino Vaclovo Onaičio stogastulpis.

 

    Dabar tuos nelabuosius savo buvimu išvaikė Vilniaus archyviskupijos darbuotojai. Kas bus ten įkurdinta-dar neaišku. Reikia tikėtis, kad Gaveikėnų kaimu ir malūno kiemu vingiuojanti tarptautinė dviračių trasa nebus uždaryta lankytojams.